Jeigu paklaustume, tikriausiai visi vaikai šią šventę įvardytų kaip pačią linksmiausią ir labiausiai laukiamą. Ir niekas, tikriausiai dėl to nenustebs, juk šią dieną nešinas dovanomis vaikus aplanko visus metus lauktas Kalėdų senelis. Kiekvienas mažylis visą šį laukimo laikotarpį gyveno stebuklu, savo svajone, rašė laiškelius ir prašė, kad tėveliai nykštukų padedami pristatytų juos Kalėdų seneliui. Belaukdami stengėsi būti geri, draugiški, dėmesingi vienas kitam. O tas Kalėdų senelis visuomet būna toks geras, atlaidus, dosnus, supratingas… Na ir kas, kad kartą kitą vaikas nesuvalgė manų košės ar nepaklausė suaugusiųjų, senelis visuomet atleidžia vaikiškus nusižengimus ir įteikia dovanėlę, prieš tai priminęs, kad visuomet reikia stengtis būti patiems geriausiems. Paklausti ko labiau laukė: senelio ar dovanų, – atsako, kad dovanų, bet gerai pagalvoję pasitaiso, nes mano, kad be Kalėdų senelio nebūtų ir dovanų.
Kokia šventė būtų be linksmų, žaismingų spektakliukų, kuriuose vaikai ne tik vaidina, bet ir šoka, dainuoja, deklamuoja eilėraščius. Šiais metais meninio ugdymo pedagogė Violeta Čiūdarienė kartu su grupių pedagogėmis parengė puikius spektakliukus, kurie tikriausiai sužavėjo ne vieną žiūrovą.
Po Kalėdinės šventės nei muzikos salės, nei eglutės dar nenupuošime. Kartu su vaikais lauksime, kada visus aplankys Trys karaliai.
