Rugsėjo 1-oji… Tai diena, kuomet kaip niekada neatpainiojamai persipina jausmai: ir džiaugsmas, ir graudulys, ir nuostaba, ir nerimas, ir nežinomybė, ir viltys. Kažkas, rankutėje stipriai spausdamas rudeniu kvepiančių astrų puokštę, nekantrauja susitikti su per vasarą išsiilgtais draugais, o kažkam tai pirmoji diena darželyje…
Ir pedagogių širdys tądien prisipildo nekasdieniško jaudulio. Jos, kaip mamos, kaskart nerimastingai laukia savo pasiilgtų vaikų ir pluša besiruošdamos vaikų sutiktuvėms. Gal dešimtis, gal šimtus kartų jos palytėjo kiekvieną daiktą, į kurį tiesis mažutės rankos, motinišku žvilgsniu nužvelgia kiekvieną kertę, kur klegės vaikai – tarsi namolio sugrįžę….
Šią dieną vaikučius darželis pasitiko netradiciškai: grojant linksmai muzikai mažyliams jau iš tolo mojo linksmai nusiteikusi Pepė ilgakojinė ir geraširdis drambliukas. Kiekvienam vaikučiui Pepė ir drambliukas linkėdami gerų, linksmų naujų mokslo metų padovanojo po saule kvepiantį apelsiną.
Norisi ir tėveliams palinkėti dar vienų gražių, linksmų, draugiškų mokslo metų.
